BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kerštas?

Būna kai žmogus tave skaudina. Ai, čia dar nieko, pasiųsi gi ir tiek. Sunku yra tada, kai skaudina tas, kurį myli. Na, lyg ir myli. Nes gal sunku mylėti žmogų, kurio pagal esmę turėtum kaip ir nekęsti… Nors ne, nieko čia sunkaus. Visai paprasta. žmogus tave skaudina, o tu vis tiek myli. O va taip va ir būna. Na, ar bent jau man…

Ji tave ignoruoja, šaiposi, vengia, apkalba… O tu vis tiek myli… Normalu? Žinau, kad ne. Man vis liepia ją pamiršti, nebendrauti su ja, nekalbėti, jei rašys - neatrašyti… Aš tą ir darau. Kartais. Na, tą stiprybės akimirką… Kuomet jos nematydamas galiu susikaupti ir priversti  save elgtis taip, kaip reikia. Bet tik tada. O kai ji būna šalia… Na čia jau visai kas kita. Ji pažiūri į mane savo  rudom akim ir mano visa stiprybė kažkur dingsta. Ir ne tik ji. Galva tuščia, kūnas sustingęs… Nors imk ir…. Kartais galvoju: juk jai taip lengva būtų manim pasinaudoti… Tai kodėl ji to nedaro? Bet, o varge… Aš toks apgailėtinas, kad noriu, jog manimi naudotųsi. Juk ko gi nori tos merginos? Na tai imk, turėk! Kad tik būtum šalia… Kas nors pasakytų, kad kalbu kaip koks psichas… Užtat aš to niekam ir nesakau.

Kiek kartų jau buvo taip, kad mane įskaudino. Nežinau ar atleidau, bet ir pykti tiesiog nesugebu. Noriu pykti, suprantu, kad būtent taip ir turi būti, bet kad nesigauna… Nu gerai, gaunasi iki tol kol vėl po biški pradedam bendraut ar dar kas nutinka.

Bet pagaliau pradėjau nebeprarasti vieno noro. Turbūt todėl, nes visą laiką jaučiuosi tik skaudinamas, na bet nesvarbu. Taigi, esmė ta, jog jaučiu didelį norą jai atkeršyti ;)

Yra sakančių, kad geras būdas atkeršyti yra sukelti pavydą. Bet kaip jį įmanoma sukelti žmogui, kuriam tu nerūpi…? Ne tai, kad nerūpi, jam ant tavęs visiškai nusispjaut… Ir aš tikrai neperdedu, žinau, kad taip yra. Nes kai žmogui tik šiaip nerūpi tai jis dar bendrauja su tavim kaip su paprastu žmogumi. O kaip jam dzin ant tavęs, tai jau kas kita. Jis ignoruoja, erzina, išnaudoja (tik jau blogąja prasmė), ir… ir priverčia tokį kvailą žmogų kaip aš verkti. Verkti? Verkti dėl nieko. Nes ji yra Niekas. Nuo dabar ji man pone Niekas. Na bent kol kas. Šį kartą tikiuosi ilgam. Nes jau nebegaliu. Dar karto mano nervų sistema gali ir neatlaikyti.

Kaip sako: nuo meilės iki neapykantos - vienas žingsnis…

Man atrodo tada ir krinka mano nervų sistema. Kai širdis myli, o protas sako, jog reikia nekęsti. Ir tada taip skauda… Turbūt dėl to, nes jie labai mušasi. Vyksta nuožmi kova. Kurios niekas negali laimėti. Širdis lieka apdaužyta, bet ji nepalaužiama - tą visi žino. O protas kiek pakrinka, jis silpnesnis… Kartais visai atsijungia. Palieka kūną vieną. Kadangi be proto širdis nežino ką veikt, tai eina pamiegoti, kaupia jėgas. Kūnas lieka tuščias kaip koks kevalas. Nors galvą į sieną daužyk.

Bet pala. O ne keršyti žadėjau? Oh… Ir vėl elgiuosi apgailėtinai….

Aš suvokiu, kad čia viskas blogai. Tiesiog su manim nieko gero. Bet tos rudos akys man yra viskas. Kai jas pamatai, nebe žemė ima traukti, jos traukia. Ir nieko negalima su savimi padaryti, bet ką galėtum dėl jų padaryti, bet kuo tapti. Tapti tuo, ko joms reikia…

Ir žinai kas pasaulyje yra žiauriausia? Kai tu myli žmogų visa savo esybe ir galėtum viską dėl jo padaryti, bet ką paaukoti… Ir jam viso to reikia! Tik… Tik iš kito žmogaus…

O tos rudos akys taip ir stovi man prieš akis kiekvieną kartą kai pakeliu galvą aukštyn. Joms neprilygsta žvaigždės danguje, jos kaip dvi mėnulio pilnatys tamsioj nakty, kurios užgožia viską aplink. O mano gyvenimas dabar yra kaip koks mėnulio užtemimas. Prieš ją, mano gyvenime buvo daug žvaigždžių, kaip kokių prasmės ir šviesos žiburėlių. Ir tada ji - su visa savo šviesa įsižiebė mano danguje. Gyvenimas tapo gražus, spindintis. Kai jos nebeliko, kai mano mėnulis užtemo, viskas dingo. Niekas nepasikeitė, tačiau šviesa mane apakino. Nebematau žvaigždžių ir viskas gyvenime neteko prasmės…

Ir ką gi man daryt su savo meile? Palaukti kol numirs ar nužudyt visai…?

Dead bitch! Please… ;/

Patiko (2)

Rodyk draugams

1 komentaras | “Kerštas?”

  1.   moterisvovere rašo:

    Nebus čia meilės. Ir tikroji meilė netrunka visą gyvenimą, neliūdėk. Dirbti reikia. Aš dirbu ir eina į prieky šitie dalykai. Bet reikia dirbti.
    O be jos yra šimtai gražių merginų. Skausmas neturi būti meilės objektas. Na kam valgyt svogūnus, jei nuo jų skrandis stoja ir vemi visą dieną paskui, nors ir kaip skanu?..
    Geriau traškučių.

Rašyk komentarą